Įsimylėjau. Teatrą. Vėl.
Žinote ką? Jeigu vieną dieną nutinka kažkas tokio, kas jus sujaudina iki širdies gelmių, o jūs nežinote kaip tai išreikšti žodžiais, tai jūs tikrai suprasite KĄ aš jaučiu.
Šiandien buvau KU baigiamojo režisierių kurso spektaklyje “Geras žmogus iš Sezuano”. Žaismingumas. Gili mintis. Įvairiapusiški aktoriai. Charizmatiški aktoriai! Vytauto Kernagio dainos - zongai. Daugiau nieko nereikėjo, o aš plojau ir plojau. Šypsojaus akimis, lūpomis ir širdimi. Išėjusi iš spektaklio ir įlipusi į tėvų mašiną aš kalbėjau neužsičiaupdama ir tuo pačiu, visai nerasdama žodžių. TAI reikia pamatyti, o ne perskaityti. Apskritai, kiekvienas spektaklis, kiekvienas etiudas yra kažkas TOKIO.
Šiandien nebeturiu žodžių. Turiu tik virpulį, šypseną ir penkis žodžius:
Myliu. Teatrą. Gyvenimą. Sushi. Vėl.
Patiko (8)